Ar per 5 dienas nepažįstami žmonės gali tapti viena šeima? Stovyklos „Jaunimo zona Xll“ dalyviai drąsiai sako, kad taip! Liepos 7 – 11 dienos jiems buvo pačios įsimintiniausios, teikiančios vien geras emocijas bei žadančios dar ilgai svečiuotis atmintyje. Nuo pat ankstaus pirmadienio ryto visa dviračių kalona patraukė link Linkmenos ežero, kur jaunuolių laukė pirmoji stovyklavietė. Nors reikėjo minti beveik 37 kilometrus, noro veikti, bendrauti bei linksmintis nepritrūko niekam. Dalyvių laukė įdomūs susipažinimo žaidimai, beprotiškai linksmas komandų formavimas: būstinių rengimas, vėliavos, šūkio, pristatymo kūrimas, 30 linksmų užduočių, tokių kaip sušokti tango vandenyje, išsitepti veidą purve… Tačiau po visų linksmybių nepamiršome pakalbėti apie Utenoje veikiančias jaunimo organizacijas bei apie pačią jaunimo politiką. Nors iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad tai yra sunkiai įkandami dalykai ir nekiekvienas galėtų tuo užsiimti, sugebėjome įrodyti, kad yra visai priešingai ir stovyklos dalyviams paliko neišdildomą įspūdį, juk šiomis temomis kalbėjo jų bendraamžiai, kurie priklauso organizacijoms ir yra susidūrę su jaunimo politika. Kiekvieną vakarą vainikuodavo refleksija, kurios metu jaunuoliai galėjo sakyti viską, kas tik jiems norisi, tiek gera, tiek bloga.

Praleidę dvi naktis Linkmenos stovyklavietėje būrys jaunuolių per alinantį karštį mynė iki kitos vietos, kurioje praleido dar dvi nepamirštamas naktis. Atrodytų yra beprotiškai sunku važiuoti, kai lauke +35 laipsniai šilumos ir nuolatos tvieskia saulė , tačiau visi dalyviai išliko vieningi, padėjo silpnesniems komandos nariams bei nuolatos skatino nepasiduoti ir toliau minti. Atvykę į naująją stovyklavietę visi jaunuoliai turėjo laisvo laiko.  Galėjo atsikvėpti, užkąsti, pasimaudyti ir pasiruošti vakaro užduotims. Žaidėme iš pažiūros visai nesunkų, tačiau reikalaujančio nemažai komandinių įgudžių žaidimą – minų laukas. Jo metu supratome, kad komanda ne tik būrys žmonių, bet ir žmonės, kurie vieni kitais pasitiki bei niekada nepalieka vienas kito bėdoje.

Ko gero pati įsimintiniausia, bet tuo pačiu ir liūdniausia diena buvo ketvirtadienis, nes tai buvo paskutinis vakaras kartu. Kaip ir kiekvieną dieną, atsikėlę rytą pradėdavom su mankšta. Po energingos makštos gurgiančiais pilvais lėkėme valgyti pusryčių. Maistas buvo toks skanus, kad nespėdavome dalinti antrų porcijų. O pasistiprinti tikrai reikėjo, nes suvirškinus skaniausius pusryčius dalyvių laukė sportinės estafetės. Reikėjo bėgti, ropoti, šokinėti… Iškart po jų stovyklą užvaldė Lotynų Amerikos ritmai ir visi mokėsi šokti vieną gražiausių šokių – salsą.  Šis šokis privertė paprakaituoti nemažiau, kaip ir dviračių minimas, tad po jo teko šiek tiek atsipūsti. Vis dėl to, nepraėjus net porai minučių, visi dalyviai jau rungėsi tarpusavyje ieškodami 25 degtukų stovyklavietėje. Atrodo, kad čia visai nesudėtinga, bet patariame: išpradžių pabandykite, o išvadas padarysite vėliau!

Pabaigai liko ko gero linksmiausias žaidimas – bučiuoklis. Jo metu jaunuoliai „grūmėsi“ tarpusavyje ir stengėsi pabučiuoti vieną žaidėją greičiau nei kitas. Juoko dozė garantuota! Tačiau vakare, refleksijos metu netrūkome ašarų. Ketvirtadienis – paskutinė naktis, kurią praleidome visi kartu. Visi dalyviai taip vienas prie kito prisirišo, kad net negalėjo įsivaizduoti, kaip grįš namo, į savo patogias, šiltas lovas. Sunku patikėti? Štai ką apie stovyklą rašo patys dalyviai:

Pirmąją dieną, kai visi susirinkome prie biuro, mačiau tik kelis pažįstamus veidus, pasidarė šiek tiek neramu ar visi sutarsim, kaip kartu gyvensim… Jau pirmąją dieną Justė pasakė, kad šias penkias dienas mes esame viena šeima. Prisipažinsiu, man tai nuskambejo keistai, o gal net ir truputi juokingai. Bet jau po kelių dienų visi labai suartėjome, o dabar tikrai galiu pasakyti, kad esame ŠEIMA! Vienas be kito ilgai neišbuvome: jau kitą dieną po stovyklos visi susirinkome ir kartu žiurejome futbolą! Stovyklos veikla visus tarsi sujungė. Turejom puikius vadovus, visi stovyklautojai buvo labai nuoširdūs ir paslaugūs. Labai džiauguosi su jais visais susipažinusi! Ir labai džiaugsiuosi jei turėsiu galimybę kitais metais vėl dalyvauti Jaunimo Zonoje.
Niekada nepamiršiu šios savaites ir visų jusų 😉
-Laura Kiaušaitė.

Ilgai dvejojau ar verta užsiregistruoti į Jaunimo Zoną, bet dabar, po šios kelionės, galiu pasakyti, kad dėl nieko neteko gailėtis. Smagu, kad tarp tiek daug skirtingų žmonių nebuvo jokių konfliktų, su bet kuriuo galėjai rast bendrą kalbą, paprašyt pagalbos ir visada jos sulaukti. Grįžau su gerais įspūdžiais ir naujais draugais, todėl neatsisakyčiau visko pakartot ir kitais metais.
-Arminas Liuima

 Labai džiaugiuosi kad dalyvavau, nors buvo kilusios ir abėjones ką aš veiksiu, juk nieko nepažįstu, nepritapsiu ir pan. Bet viskas buvo kaip tik atsvirkščiai labai prisirišau prie žmonių, turėjom pačius geriausius vadovus, pačius draugiškiausius žmones. Tik nutinka bėda – jau žiurek visas pulkas žmoniu stovi aplink tave ir tavim rūpinasi. Laikas ten prabėgo akimirksiu ir ašara tikrai neviena iškrito, bet ten buvo laimės, o ne nusivylimo ašaros.  Tikrai nepasigailėjau dalyvavusi Jaunimo zonoje kitais metais butinai sugrįšiu. Ačiu iš visos širdies.
-Emilija Talutytė

 Jaunimo zona – tai nauja patirtis bei pažintys, nuostabus laikas ir dar nuostabesni žmonės. Matyt gamta suartina, nes sunku patikėti, kad vos per 5 dienas, pirmą kartą sutikti žmonės gali tapti nuostabūs draugai. Jaunimo zona – tai pats geriausias vasaros nuotykis!
-Ieva Lesmanavičiūtė

 Jaunimo zona – pats geriausias įvykis, nuotykis mano gyvenime! Is ten parsigabenau tik pačius geriausius, nuostabiausius ir šilčiausius įspūdžius. Buvau pirmą kartą, bet nesigailiu nei vienos sekundės, kurią ten praleidau. Kalbant apie žmones, tai net negalvojau, kad per tokį trumpą laiką žmogus gali tapti toks artimas… O vadovai buvo tokie paprasti, tokie nuoširdus, kad juos pamilau vos pabendravus su jais! Tai va tiek nuoširdžiausių ir geriausių atsiliepimų apie Jaunimo zona! Kitais metais būtinai ten būsiu!  Ir pabaigai tariu dideli AČIU tiems žmonėms, kurie organizavo stovyklą „Jaunimo zona XII“
-Karolina Purvinytė

Nepatiko, nes perdaug liūdna dabar.
-Jaunius Kadūnas

UVJOS „Apskritasis stalas“ informacija